Browse Exhibits (19 total)
Betygalos ir Girkalnio valsčių vardynas
2015 12 15
Vietovardžiai nuo seno ne tik įvardijo reikšmingesnius gamtos objektus, juos charakterizavo, bet saugojo gyvąją tautų atmintį, primindavo vietos bendruomenei svarbius įvykius, kažkuo išsiskyrusius žmones, jų veiklą. Įgyvendinant Raseinių rajono savivaldybės etninės kultūros plėtros programą Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka tęsia senųjų Raseinių krašto vietovardžių sąvado sudarymą. Šiame diske pateikiami dviejų – Betygalos (58 gyvenvietės, 708 vietovardžiai) ir Girkalnio (77 gyvenvietės, 750 vietovardžiai) – valsčių žemėvardžių sąvadai.Plačiau.
Sukaktys
2018 m. žymių kraštiečių sukaktys
Kazys Ambrozaitis - 100
Gimė 1918 m. balandžio 23 d. Šimkaičių valsčiaus Naukaimio k. (dabar Raseinių r.). Gydytojas rentgenologas, išeivijos visuomenės veikėjas, ateitininkas.
Juozas Čeponis – Tauragis, Budrys - 110
Gimė 1908 m. Paraseinyje. Kęstučio apygardos štabo narys, Vaidoto rinktinės vadas. Žuvo 1948 m. sausio 16 d. Ariogalos valsčiuje, Pagausančio k. (Raseinių r.).
Lionginas Čiapas - 70
Gimė 1948 m. kovo 1 d. Jagučionyse (Raseinių r.). Fleitininkas, dirigentas, pedagogas.
Gediminas Kazys Galubauskas - 70
Gimė 1948 m. Alytuje. Raseinių ligoninės gydytojas, Raseinių garbės pilietis
Audronė Glosienė - 60
Gimė 1958 m. spalio 4 d. Ariogaloje (Raseinių r.). Profesorė, bibliotekininkė, knygotyrininkė. Mirė 2009 m. sausio 26 d. Vilniuje.
Gintautas Jankauskas - 65
Kunigas, Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas, Raseinių garbės pilietis. Gimė 1953 m., kovo 3 d. Utenoje.
Česlovas Kalenda - 80
Gimė 1938 m. lapkričio 10 d.Keryvuose (Raseinių r.). Mokslininkas, profesorius.
Jonas Kreimeris - 90
Gimė 1928 m. Baigė Ariogalos gimnaziją. Mokslininkas, inžinierius, tremtinys, politinis kalinys Mirė 1992 m., palaidotas Raudondvario kapi¬nėse.
Vytenis Neverdauskas - 60
Gimė 1958 01 03 Girkalnyje (Raseinių r.). Žurnalistas, istorikas.
Irena Perminienė - 60
Parolimpinių žaidynių čempionė, Raseinių garbės pilietė. Gimė 1958 04 17 Šveplių k., Klaipėdos r., Gyvena Raseiniuose.
Viktoras Petkus - 90
Gimė 1928 m. gegužės 17 d. Aleksandruose (Raseinių r.). Spaudos darbuotojas, kultūrologas. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino ir Vyčio kryžiaus III laipsnio ordino kavalierius. Kovotojas už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises. Mirė 2012 m. gegužės 1 d. Vilniuje.
Alfonsas Petravičius - 85
Gimė 1933 m. sausio 15 d. Raseiniuose. Gydytojas, Raseinių rajono garbės pilietis.
Arnas Rosenas - 85
Gimė 1933 m. kovo 31 d. Šiluvoje. Aktorius. Mirė 2002 metų birželio 29 d.
Zenė Sadauskaitė - 70
Gimė 1948 m. gruodžio 2 d. Pakarklių k. (Raseinių r.). Pedagogė, rašytoja, visuomenės veikėja.
Jonas Sauraza – 90
Gimė 1928 m. sausio 28 d. Gyvena Raseiniuose. Tautodailininkas, tapytojas.
Ezechelis Stanevičius - 220
Gimė 1798 m. dabartinio Kelmės rajono teritorijoje. 1831 m. Raseinių apskrities sukilėlių vadas.
Juozas Tallat-Kelpša - 130
Gimė 1888 m. sausio 1 d. Raseinių apskrities Kalnujų k. Kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Mirė 1949 m. vasario 5 d. Kaune.
Antanas Vizbaras - 70
Gimė 1948 m. birželio 12 d. Igarkoje. Muzikos mokytojas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Ona Brazauskaitė-Voverienė - 80
Gimė 1938 m. birželio 17 d. Raseiniuose. Profesorė, socialinių mokslų habilituota daktarė, Lietuvos moterų lygos pirmininkė.
Petras Žemkauskas - 90
Gimė 1928 m. spalio 6 d. Gruzdiškėje (Raseinių r.). Poetas, prozininkas.
Henrikas Algis Žiūraitis - 90
Gimė 1928 m. liepos 27 d. Raseiniuose. Dirigentas, pianistas. Mirė 1998 10 25.
Kalėdinių atvirukų kolekcija
Skaitmeninės informacijos amžiuje popierinę informaciją vis sparčiau keičia elektroninė. Štai ir laiškai bei sveikinimai dažniau keliauja elektroniniu paštu, nei Lietuvos pašto tarnybos automobiliais. Kadaise tik popieriaus atvirukuose užrašyti sveikinimai šiandien rašomi kompiuteriu, SMS telefonuose...
XXI amžiuje, gavęs popierinį atviruką, pasijunti apdovanotas didesniu dėmesiu, labiau pagerbtas. O buvo laikai, kai sveikinimams tarnavo tik popieriniai atvirukai. Jų, pasak istorikų, Lietuvoje ypač padaugėjo nuo 1905 m., panaikinus lietuviškos spaudos draudimą. Iki 1940 m. atvirukų leista daug ir įvairių. Juos kūrė Lietuvos dailininkai, fotografai, tačiau leidyklos įsigydavo ir Europos šalių atvirukų vaizdus, užrašydavo lietuviškus sveikinimus ir spausdindavo Lietuvos rinkai. Plačiau.
Jono Brigio bibliografija
Elektroninis leidinys "Raseinių krašto istorijos pėdsakais. Jonas Brigys: bibliografija" - tai bibliografinė J.Brigio leidinių ir straipsnių kraštotyros tema rodyklė.
Bibliografiją sudaro šie skyriai:
1.Knygos ir kraštotyros darbai;
2.Publikacijos rinkiniuose;
3.Straipsniai spaudoje: pateikiama ir daugumos straipsnių skaitmeniniai variantai;
4.Apie Joną Brigį: pateikiami suskaitmeninti straipsniai apie J. Brigį.
Tikimės, jog šis leidinys bus naudingas ne tik kolegoms bibliotekininkams, kraštotyrininkams, bet ir kiekvienam, besidominčiam savo krašto istorija.
Įrašymui į diską: Jonas Brigys.ISO CD atvaizdas 60 MB
Programą leidiniui peržiūrėti kompiuteryje atsiųsite čia