Browse Exhibits (4 total)

Viktoro Vitkaus bibliografija

2016 12 12

Viktoro Vitkaus bibliografija 1980-2015.Parengė Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė Roma Kavaliauskienė. Diską galite rasti Raseinių viešosios bibliotekos informacijos skyriuje.  Bibliografiją galite peržiūrėti čia .

 

Tags: ,

Betygalos ir Girkalnio valsčių vardynas

2015 12 15

201412

Vietovardžiai nuo seno ne tik įvardijo reikšmingesnius gamtos objektus, juos charakterizavo, bet saugojo gyvąją tautų atmintį, primindavo vietos bendruomenei svarbius įvykius, kažkuo išsiskyrusius žmones, jų veiklą. Įgyvendinant Raseinių rajono savivaldybės etninės kultūros plėtros programą Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka tęsia senųjų Raseinių krašto vietovardžių sąvado sudarymą. Šiame diske pateikiami dviejų – Betygalos (58 gyvenvietės, 708 vietovardžiai) ir Girkalnio (77 gyvenvietės, 750 vietovardžiai) – valsčių žemėvardžių sąvadai.Plačiau.

Tags:

Jono Brigio bibliografija

Elektroninis leidinys "Raseinių krašto istorijos pėdsakais. Jonas Brigys: bibliografija" - tai bibliografinė J.Brigio leidinių ir straipsnių kraštotyros tema rodyklė.

Bibliografiją sudaro šie skyriai:
1.Knygos ir kraštotyros darbai;
2.Publikacijos rinkiniuose;
3.Straipsniai spaudoje: pateikiama ir daugumos straipsnių skaitmeniniai variantai;
4.Apie Joną Brigį: pateikiami suskaitmeninti straipsniai apie J. Brigį.

Tikimės, jog šis leidinys bus naudingas ne tik kolegoms bibliotekininkams, kraštotyrininkams, bet ir kiekvienam, besidominčiam savo krašto istorija.

Įrašymui į diską: Jonas Brigys.ISO CD atvaizdas 60 MB
Programą leidiniui peržiūrėti kompiuteryje atsiųsite čia

Tags:

Raseinių žemės vardynas

 

Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kt. vardai.“ Taip vaizdingai apie vietovardžius (anot autoriaus, – žemėvardžius) 1922 m. rašė kalbininkas Kazimieras Būga[1]. Gaila, kad į senąją žemės kalbą vis rečiau įsiklausome, ją beveik pamiršome, o laiko diktuojamos permainos ištrina senuosius vietovardžius, jų vietoje sukuria naujus. Tai neišvengiama, tačiau kuriant nauja nereikėtų pamiršti sena. Kiekviena tauta savo šaknis gali pažinti iš istorinių, archeologinių šaltinių, taip pat ir iš kalbos faktų, šiuo atveju – vietovardžių. Nemažai informacijos išsaugojo senieji Lietuvos žemėvardžiai, tačiau šią istorijos knygą skaityti nelengva, nes joje trūksta daugelio puslapių. Tas spragas užlopyti siekta jau seniai, tam tikslui rinkti ir užrašinėti vietovardžiai. Plačiau.



[1] K. Būga, Rinktiniai raštai, Vilnius, 1961, p. 491.

Tags: