Senų ir retų spaudinių fondas

Viena iš pagrindinių viešosios bibliotekos funkcijų – užtikrinti kultūros paveldo ir vertybių perimamumą bei perdavimą iš kartos į kartą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsivėrė bibliotekų „specfondai" ir kiekvienas norintis galėjo susipažinti tiek su tarpukario Lietuvoje, tiek emigracijoje išleistomis knygomis bei periodiniais leidiniais. Užpildant šią viešųjų bibliotekų fondų komplektavimo spragą, ypač svarbus įvykis buvo LNB Bibliografijos ir knygotyros centro dubletinių leidinių saugyklų atidarymas. Nuo 1995 m. BKC Nacionaliniame spaudos archyve ir saugyklos rezerviniame fonde sistemingai pradėjo lankytis SVB vyr. bibliotekininkas Jonas Brigys.

Per keletą metų čia atrinktos knygos ir periodiniai leidiniai sudarė galimybę Raseinių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje suformuoti senų ir retų spaudinių fondo pagrindą. Iš BKC, o vėliau iš LNB mainų ir rezervinio fondo gauta apie 1500 iki 1944 m. išleistų knygų ir apie 4000 XIX a.–XX a. pirmosios pusės periodinių leidinių.

Kuriamą Raseinių SVB senų ir retų spaudinių fondą papildė JAV gyvenančio kraštiečio poeto ir visuomenės veikėjo Stasio Džiugo dovanos. Tarp St. Džiugo dovanotų virš 6000 leidinių rasta ne viena knyga, kuri papildė senų ir retų spaudinių rinkinį. Sulaukta ir bibliotekos skaitytojų, miesto gyventojų paramos. 2003 m. pradžioje fondą papildė apie 400 atvirukų kolekcija, perduota ilgaamžės raseiniškės Pranciškos Lauraitytės artimųjų. Tarp šių spaudinių yra ne vienas dar iki Pirmojo pasaulinio karo išleistas atvirukas su lietuviškais užrašais.

Raseinių rajono SVB senų ir retų spaudinių fondas nėra ypatingai gausus, tačiau provincijos miestui tai yra didelė vertybė. Po kelių dešimtmečių tikro „bibliocido" vos ne kiekviena iki 1944 m. išleista knyga ar periodinis leidinys jau savaime yra kultūrinė ir istorinė vertybė, su kuria skaitytojai gali susipažinti tik didžiosiose Lietuvos bibliotekose ar bibliofilų kolekcijose. Be to, daugelio knygų vertę iškelia jų puslapiuose likę ankstesnių savininkų nuosavybės ženklai, autografai. Fonde yra keletas knygų priklausiusių dvarų bibliotekoms. Ypač vertingos knygos lietuvių kalba, išleistos iki 1904 m. Šiuo metu mūsų fonde saugoma 118 pavadinimų 121 tokia knyga. Seniausia lietuviška knyga yra 1816 m. pasirodęs „Naujas istatimas Jezaus Christaus wiespaties musų lietuviszkų lezuviu iszgulditas par Jozapa Arnulpa Kunigaiksztį Giedraitį"". Iš viso mūsų bibliotekoje yra 13 lietuviškų iki1864 m. pasirodžiusių leidinių.

Kiti XIX a. lietuviški leidiniai yra išspausdinti jau po 1864 m. Tarp jų išsiskiria dar 1883 m. Peterburge išleistas tautosakos rinkinys „Lietuviškos svotbinės dajnos, užrašytos par Antaną Juškevičę ir išspausdintos par Joną Juškevičę". Vėlesniais metais išspausdintų knygų yra daugiau. 1900 m. išleistų turime 11 vnt. 1901 m. ir 1903 m. išleistų knygų yra net po 16. Tarp jų kontrafakcinių leidinių tik 7 knygos.

Labai vertingi leidiniai, išsaugoję XIX a. pabaigoje –XX a. pradžioje valstiečių kauptų bibliotekėlių ženklus. Šiuo požiūriu ypač įdomi 1887 m. išleista Anos Emeryk „Sopulinga muka musu Jezaus Christaus".

Šiuo metu tyrinėjami senų ir retų spaudinių fondo knygų nuosavybės ženklai, kurie atskleis ne vieną įdomų šių leidinių istorijos puslapį.

Pagal turinį tarp šio fondo leidinių daugiausia yra religinės (28 knygos) ir grožinės literatūros (26 knygos). Gerokai mažiau yra istorinio pobūdžio knygų (iš viso – 18, iš jų 12 skirta Lietuvos istorijai) ir visuomeninio – politinio pobūdžio leidinių (jų yra 13). Visų kitų mokslo sričių knygų yra tik pavieniai egzemplioriai.

Pagal leidimo vietą vyrauja Mažojoje Lietuvoje spausdinti leidiniai: 52 knygos išleistos Tilžėje ir 7 Bitėnuose. 41 knyga išleista JAV: Čikagoje–16, Plimute–14, Šenandore–6, Niujorke ir Brukline–po 2. Peterburge XIX a. įvairiais metais išspausdintos 5 knygos, Vilniuje (daugiausia iki 1864 m.) –13. Viena knyga išleista Krokuvoje.

Raseinių rajono SVB senų ir retų spaudinių fondas palyginti nėra didelis, tačiau jis yra svarbus kultūrinis turtas, tarnaujantis savo krašto gyventojams. Ne vienas spaudinys saugomas šiame fonde, jau savaime yra vertinga paveldo dalis. Senų ir retų spaudinių fondas padeda kurti ir teigiamą viešosios bibliotekos įvaizdį, nes ir po šiuolaikinės bibliotekos stogu turi atsirasti vietos Knygai, liudijančiai valstybės ir tautos brandą.